Turbūt kiekvienas bent kartą gyvenime yra išgyvenęs tą akimirką – telefonas iškrenta iš rankų ir su tyliu pliumptelėjimu dingsta unitaze, baseine, jūroje ar tiesiog stiklinėje su vandeniu. Širdis apsisuka, laikas lyg sustoja, o galvoje pradeda suktis viena mintis: ar dar pavyks išgelbėti? Kad atsakytum į šį klausimą teisingai, verta suprasti, kas iš tikrųjų vyksta telefono viduje tą sekundę, kai jis susiliečia su vandeniu, ir kodėl kai kurie prietaisai išgyvena, o kiti – ne.
Pirmosios sekundės – kas vyksta telefono viduje
Vos telefonui patekus į vandenį, prasideda gana dramatiškas procesas, kurio mes nematome, bet kuris nulemia, ar prietaisas dar bus gyvas po kelių valandų. Vanduo per bet kokį plyšelį – ausinių lizdą, garsiakalbio groteles, SIM kortelės dėklą ar net minimalų tarpelį tarp ekrano ir korpuso – skverbiasi į vidų. Kadangi vanduo yra elektros laidininkas (ypač jei jame yra druskų ar priemaišų, kaip jūros vandenyje ar vonios vandenyje su muilu), jis sukuria trumpuosius jungimus tarp elementų, kurie neturėtų būti sujungti.
Būtent trumpasis jungimas, o ne pats vanduo savaime, dažniausiai ir sugadina telefoną. Elektros srovė ima tekėti ten, kur neturėtų, ir tai gali sudeginti mikroschemas, procesorių ar akumuliatorių. Įdomu tai, kad jei telefonas tuo metu yra išjungtas, rizika gerokai mažesnė – be elektros srovės nėra ir trumpojo jungimo. Štai kodėl pirmas ir svarbiausias žingsnis, ištraukus telefoną iš vandens, yra jį nedelsiant išjungti, o ne bandyti patikrinti, ar jis dar veikia.
Kodėl akumuliatorius yra didžiausias priešas
Ličio jonų akumuliatoriai, kuriuos naudoja beveik visi šiuolaikiniai telefonai, yra gana jautrūs drėgmei. Kai vanduo pasiekia akumuliatoriaus vidų arba jo kontaktus, gali prasidėti cheminė reakcija, kuri kartais baigiasi ne tik prietaiso sugadinimu, bet ir realiu gaisro ar sprogimo pavojumi. Būtent todėl niekada nereikėtų telefono, kuris pabuvo vandenyje, kroviklio prijungti iš karto – jei viduje liko drėgmės, elektros srovė per šlapias jungtis gali sukelti rimtų problemų.
Verta žinoti, kad net jei telefonas iš pirmo žvilgsnio atrodo puikiai veikiantis po išgelbėjimo iš vandens, žala gali pasireikšti ne iš karto. Korozija metaliniuose kontaktuose formuojasi palaipsniui – dažnai per kelias dienas ar net savaites. Todėl daug žmonių nustemba, kai telefonas, kuris po vandens incidento veikė be problemų, staiga nustoja įsijungti po savaitės ar dviejų. Tai vadinamoji „vėluojanti korozija“, ir ji yra viena iš priežasčių, kodėl garantija dažniausiai nepadengia vandens pažeidimų – prietaiso viduje esantys drėgmės indikatoriai (mažos baltos ar rausvos etiketės) pakeičia spalvą, kai susiliečia su drėgme, ir servisas iš karto mato, kad įvyko incidentas.
Ar apsauga nuo vandens iš tikrųjų apsaugo?
Šiais laikais dauguma flagmanų giriasi IP68 ar panašiais apsaugos reitingais, tačiau čia slypi gana didelė painiava. IP reitingas nurodo, kiek laiko ir kokiame gylyje telefonas buvo testuotas laboratorijos sąlygomis – dažniausiai tai švarus, ramybės būsenos vanduo, o ne baseino chloras, jūros druska ar karšta vonia su putomis. Gamintojai dažnai aiškiai nurodo, kad garantija netaikoma vandens pažeidimams net ir turint aukštą IP reitingą, nes realaus gyvenimo sąlygos skiriasi nuo testavimo sąlygų.
Be to, apsauga nuo vandens laikui bėgant silpnėja. Guminiai sandarikliai, kurie apsaugo jungtis ir korpuso sujungimus, senėja, plyšta ar susidėvi po kiekvieno telefono kritimo, remonto ar tiesiog ilgo naudojimo. Todėl trejų metų senumo telefonas su IP68 reitingu jau nebebus toks pat atsparus vandeniui, koks buvo pirkimo dieną. Tai svarbu suprasti tiems, kurie jaučiasi visiškai saugūs plaukiodami baseine su telefonu kišenėje vien todėl, kad prietaisas kažkada buvo pristatytas kaip „vandeniui atsparus“.
Ką daryti per pirmąsias minutes – žingsnis po žingsnio
Kai nutinka nelaimė, panika yra natūrali reakcija, bet būtent ramus ir greitas veikimas gali nulemti, ar telefonas išgyvens. Štai ką verta daryti iškart:
- Kuo greičiau ištrauk telefoną iš vandens. Kiekviena papildoma sekundė vandenyje didina žalos riziką.
- Nedelsiant išjunk prietaisą, jei jis dar veikia. Jokiu būdu nebandyk jo įjungti, jei jis jau užgeso pats.
- Nusausink išorę minkšta šluoste, tačiau nekratyk telefono stipriai – taip vanduo gali pasiskleisti dar giliau į prietaiso vidų.
- Išimk SIM kortelės dėklą ir, jei įmanoma, bet kokius kitus nuimamus elementus, kad drėgmė galėtų greičiau išgaruoti.
- Nekišk telefono į orkaitę, mikrobangę ar prie tiesioginio šilumos šaltinio – aukšta temperatūra gali sugadinti ekraną ir vidines detales dar labiau nei pats vanduo.
Šie žingsniai neapsaugo nuo visų galimų pasekmių, tačiau žymiai padidina tikimybę, kad telefonas išgyvens be rimtos žalos.
Ryžiai, silikagelis ar specialūs maišeliai – kas tikrai veikia?
Legenda apie telefoną, paskandintą ryžių maiše per naktį, yra išpopuliarėjusi tiek, kad daugelis ją laiko beveik oficialia instrukcija. Tiesa yra šiek tiek sudėtingesnė. Ryžiai iš tikrųjų sugeria šiek tiek drėgmės, tačiau jie veikia gana lėtai ir nėra tokie efektyvūs, kaip specialiai sukurti silikagelio paketėliai, kuriuos dažnai randi naujų batų ar elektronikos pakuotėse. Be to, ryžių dulkės ar smulkios daleles gali patekti į telefono jungtis ar garsiakalbio groteles, sukeldamos papildomų problemų.
Geriausias sprendimas – palikti telefoną sausoje, gerai vėdinamoje vietoje bent 24–48 valandas, idealiu atveju su silikagelio paketėliais aplinkui, ir tiesiog kantriai laukti. Skubėjimas įjungti telefoną per anksti yra viena dažniausių klaidų, dėl kurių sugadinami priešingu atveju išgelbėjami prietaisai. Jei yra galimybė, verta panaudoti ir šiltą, sausą orą pučiantį ventiliatorių, nukreiptą į jungtis, tačiau vengti tiesioginio karščio šaltinių.
Kai patys nesugeba – kada verta kreiptis į specialistus
Yra atvejų, kai savarankiškas bandymas išgelbėti telefoną tiesiog nepadeda, ir tai visiškai normalu – ypač jei prietaisas pabuvo vandenyje ilgiau nei kelias sekundes arba jei tai buvo ne švarus vanduo, o, tarkim, jūros vanduo, gėrimas su cukrumi ar unitazo vanduo. Tokiais atvejais viduje gali likti liekanų, kurios laikui bėgant sukelia koroziją net ir tuomet, kai telefonas iš pirmo žvilgsnio atrodo puikiai veikiantis.
Profesionalūs remonto centrai turi galimybę išardyti telefoną, kruopščiai išvalyti kiekvieną plokštę specialiu skysčiu (dažniausiai izopropilo alkoholiu), kuris išgarina drėgmę nepalikdamas žymių, ir patikrinti, ar nėra korozijos ženklų dar prieš tai, kai jie taptų matomi naudojimo metu. Jei telefonas tau brangus – tiek finansiškai, tiek emociškai (pavyzdžiui, jame yra nuotraukų, kurių niekur kitur nėra), verta investuoti į profesionalų patikrinimą, o ne rizikuoti savarankišku bandymu.
Kaip apsisaugoti ateityje, kad ši istorija nebesikartotų
Galiausiai verta paminėti keletą praktinių dalykų, kurie sumažina riziką ateityje. Jei dažnai būni prie vandens – ar tai būtų paplūdimys, baseinas, ar tiesiog virtuvė, kur dažnai liejasi vanduo – verta apsvarstyti vandeniui atsparų dėklą ar krepšelį kaklui, kuriame telefonas keliauja saugiai net ir netikėtai iškritus iš rankų. Taip pat verta reguliariai daryti atsargines kopijas duomenų – nuotraukų, kontaktų, žinučių – tam, kad net jei blogiausiu atveju telefonas nebeatsigautų, viskas, kas tau svarbu, liktų saugu.
Galiausiai, jei kada nors vėl atsidursi situacijoje, kai telefonas pliumpteli į vandenį, prisimink pagrindinę taisyklę – greitis ir ramybė svarbiau už paniką. Išjunk, nusausink, palauk, ir tik tada bandyk įjungti. O jei ir po visų pastangų prietaisas atsisako gyventi – na, bent jau žinosi, kad padarei viską, ką galėjai, ir kitą kartą būsi pasiruošęs geriau.
